Buivydžių bendruomenė, esanti svarbus seniūnijos ir parapijos centras, nuo 2012 m. didžiuojasi savo oficialiu herbų, kuriame dominuoja stovintis elnias. Šis vaizdinys pabrėžia vietos miškų gausą ir turtingumą, o raudona spalva atspindi vietos gyventojų aistrą, drąsą bei kovą už savo laisves. Šv. Jurgio bažnyčios simbolis herbe pabrėžia bendruomenės religingumą ir istorinį paveldą.
Buivydžiai garsėja dviem architektūriniu ir dvasiniu grožiu išsiskiriančiais objektais – Šv. Jurgio bažnyčia ir Šv. Florijono koplyčia. Šios vietos, turintys unikalų architektūrinį stilių ir sakralinę svarbą, laikomos nacionalinėmis kultūros vertybėmis.
Buivydžių istorija susijusi su XVIII a., kai dvarininkas Mykolas Radziševskis įkūrė įspūdingą Šv. Jurgio bažnyčią ir Šv. Florijono koplyčią, prisidedant prie kultūrinio kraštovaizdžio formavimo. Pričiūnų Šv. Ignoto koplyčia, žinoma dėl liepos mėnesio atlaidų šv. Ignoto Lojola garbei, yra dar vienas religinio paveldo objektas, pritraukiantis tikinčiuosius iš
visos šalies.
Lietuvoje, kaip vienintelėje Baltijos šalyje, turinčioje musulmoniškų maldos namų, Buivydžių mečetė yra istorinė ir architektūrinė perlė. Šv. Ignoto atlaidai, vykstantys kasmet, yra puiki proga patirti dvasingumą ir bendruomeniškumą, taip pat pagerbti seseris Vandą Boniševską ir Heleną Majevską, kurių veikla ir gyvenimas buvo neatsiejami nuo šios vietos.
Pričiūnų apylinkės yra ne tik religinės, bet ir natūralios svarbos centras, siūlantis lankytojams unikalų gamtos ir istorijos derinį. Rėvos piliakalnis ir kitos archeologinės vietos atveria langą į praeitį, leidžiant suprasti šio krašto kultūrinę ir istorinę reikšmę.
Šv. Jurgio bažnyčia ir Šv. Florijono koplyčia, kaip ir Šv. Ignoto Lojola ir jėzuitų paveldas, pabrėžia Lietuvos dvasinės ir kultūrinės istorijos turtingumą. Buivydžių bendruomenės istorija ir jos sakraliniai objektai yra neatsiejama šalies kultūrinio tapatumo dalis, siūlanti lankytojams ne tik religinę patirtį, bet ir giluminį istorijos ir kultūros pažinimą.