Žarėnų bažnyčia – istorinis ir architektūrinis perlas Telšių rajone, turintis gilias tradicijas ir įspūdingą architektūrą. Pirmoji medinė bažnyčia Žarėnų parapijoje buvo pastatyta 1629 m. Po daugiau nei šimto metų, 1750 m., bažnyčia buvo perstatyta, tačiau iki šių dienų neišliko. Klebono Juozapo Lomano rūpesčio dėka 1911 m. iškilo dabartiniai Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo maldos namai.
Naujoji bažnyčia, pastatyta neogotikiniu stiliumi, atspindi Žemaitijoje tuo metu populiarų gotikinės architektūros įkvėpimą. Raiškus pagrindinis fasadas imituoja gotikinį mūro stilių, su smailiaarkiais langais ir dekoratyviomis rozetėmis. Vidurinėje fasado dalyje virš dvivėrių durų išsiskiria puošnūs smailiaarkiai suporinti langai ir rozetės, sukuriančios įspūdį apie gotikinio lango konstrukciją. Ši architektūrinė koncepcija pasikartoja ir transeptų fasaduose. Pagrindinio fasado šonuose išsiskiria masyvūs
trijų tarpsnių bokštai su išskirtiniais dekoro elementais, tokiais kaip horizontaliai apkaltos lentelės, siauri stačiakampiai langai ir smailiaarkiai viršūnės.
Bažnyčios stogai – dvišlaičiai ir dengti skarda, o šoninius fasadus puošia smailiaarkiai smulkaus skaidymo langai su arkelėmis. Viduje neogotikos stilius atsispindi altoriuose, vargonų prospekte bei sienų ir lubų tapyboje.
Šventoriuje išlikusi kur kas senesnė, manoma, 1853 m. statyta varpinė. Tai kvadratinio plano, dviejų tarpsnių statinys su piramidiniu stogeliu, pastatytas ant akmens mūro cokolio. Varpinės pirmasis tarpsnis turi stoginį frontoną su pusapskritiminės arkos švieslangiu, o antras tarpsnis, siauresnis, iškeltas ant pirmo stogo. Varpinė apkaltas vertikaliai lentomis su luotelėmis. Šventorius yra apjuostas iš lauko riedulių sumūryta tvora ir trijų dalių arkiniais vartais, kurių stulpai užbaigti keturšlaičiais skardiniais stogeliais.